Kanų festivalis išrinko savo favoritus ir mes jau galime pradėti savo vertinimus (jeigu dar neturėjome iki šiol). Iš tiesų, kai renkuosi filmą, palmės šakelė ne visada mane sužavi. Tačiau šiemet geriausiu pripažintas Adelės gyvenimas mane sudomino, nors jo dar nemačiau, man patinka idėja.
Pirmiausia šį pavasarį, Prancūzija pagaliau įteisino, kaip jie patys sako, santuoka visiems ir tikiu, kad tokio pobūdžio filmas tiesiog pataikė į dešimtuką, nes šiai visuomenei jo labai reikėjo. Jau vien dėl to, kad tokioje atrodo atviroje ir laisvoje visuomenėje susiskaldymas dėl naujojo įstatymo buvo daug stipresnis, nei daug krikščioniškesnėje Ispanijoje, kurioje tos pačios lyties santuoka yra įteisinta nuo 2005 metų.
O visų antra, aš pati esu labai už tokius filmus, nes tai vienas iš paprastesnių būdų šviesti visuomenę, pratinti ją prie to, prie ko ji nėra pratusi, nes žmogus negimsta su tolerancijos aureole. Nereikia norėti, kad per naktį žmonės atsivers ir viską priims kaip natūralų procesą, bet reikia kantriai ir nuoširdžiai juos mokinti. Šiandien aš labai geranoriška!
