Apie mane

Rašymas yra viena iš mano aistrų, kurios niekaip negaliu nusikratyti. Noriu to ar ne. Galiu daryti beprotiškai ilgas pertraukas, trinti ir perrašinėti tekstus, bet nerašyti visai, tai tarsi nebūti, nemąstyti, nekvėpuoti. Pradžioje vyliausi, kad jeigu pradėsiu rašyti naują tinklaraštį, galėsiu rašyti kaip nors kitaip, kaip nors kitaip reikšti savo mintis ir galbūt net kalbėti apie kitokius dalykus, juk čia manęs niekas nežino. Tik kuo daugiau dirbau prie pačio tinklaraščio apipavidalinimo supratau, kad gali bėgti, bet nepasislėpti.

Bloginimo pasaulyje nesu naujokė, pirmieji bandymai buvo dar mokykloje, toliau daugiau mažiau tinklaraščius pildžiau kokius ketverius metus ir tada buvo stop. Šiandien pajutusi nesustabdomą norą rašyti vėl grįžtu į šią erdvę, kuri yra tokia dinamiška, ekspresyvi ir nuolat pasiruošusi sugerti tavo mintis. O gal dar ir norisi pamatyti ar galėčiau susirinkti iš naujo šiokį tokį skaitovų ratą ir žinoma išbandyti kitokias tinklaraščių rašymo erdves. Be to tikiuosi artimiausiu metu tinklaraštį paversti bent jau dvikalbiu, tebūnie tai būna mano naujojo tinklaraščio iššūkis ir tikslas.

Apie ką aš rašau?

Apie gyvenimą, kuris nėra nei per daug optimistiškas, nei per daug niūrus, toks žmogiškas, su dienomis, kai nesinori kišti nosies iš namų ar atvirkščiai namų sienos atrodo tuoj tave sutraiškys. Taip turiu prisipažinti, kad ant mano stalo neguli Verslo žinios, nors verslo studijų ir esu ragavus, tuo tarpu Vogue čia randa sau labai patogią vietelę, galime dėl to kaltinti prancūzų studijas. Internetiniuose portaluose pirmiausia peržvelgiu rubrikas, kuriose kalbama apie jaunimą ir būdus kaip tą jaunimą mokyti ir ugdyti. Tikiu, kad geras maistas suteikia gyvenime laimės, o geros knygos po truputį plečia mūsų mąstymo ribas. O galiausiai ilgos diskusijos apie viską man yra geriausias laisvalaikio praleidimas, ypatingai tos apie valdžią ir jos rinkimus, kai feministinių idėjų persmelkusioje diskusijoje, lyg tarp kitko vietoj artikelio le galiu pasitikslinti ar moteriai reikia sakyti la, kalbant apie moterį prezidentę...taip mano Rytų Europos mergaitės savivertė visada nuo to pakyla.

Sveiki atvykę!

Bučkis! Indrė.