2012 m. gegužės 9 d., trečiadienis

Video apie geriausią mamą pasaulyje!




Jau kuris laikas stengiuosi susilaikyti nuo tokių pareiškimų kaip "Visi vyrai idiotai" (tiek kiek pavyksta susilaikyti nuo tokio įpročio). Žinote, aš kalbu apie tuos viešus stereotipinius apsimėtymus žodžiais, frazėmis, besaikiais samprotavimais, kad "jau kaip mes viską mokame, o jūs nieko..." aš kalbu apie tą žodinį, "nepiktą" lyčių karą, kuris yra geresnis ir vertingesnis vaikščioti šioje žemėje, kurio pilna visame internete, draugų vakarėliuose ar giminių baliuose. 

Iš vienos pusės galime sakyti, kad juk čia nieko blogo, čia juk tik draugiškai. Bet iš kitos pusės galime prisiminti faktą, kad psichologinis smurtas vis labiau įsilieja į mūsų visuomenę. Tai, kas vieniems yra tik ne piktas apsimėtymas žodžiais "jūs nieko nemokate", kitiems tampa žodžiais, kuriuos girdi kasdien ir labai dažnai net iš jiems artimų žmonių. Verta susimastyti, nes šios smulkmenos nėra tik smulkmenos, į tai reikia reaguoti, reikia kreipti dėmesį. Jeigu kitose Europos valstybėse žmonės sugeba atsisakyti tokių pasakymų kaip "boba iš ratų - ratams lengviau", gal ir mums atėjo laikas?

Dar labiau verta susimastyti kreipiant dėmesį į 2010 metų Eurobarometro pateiktą statistiką, kur Lietuva pirmauja visais klausimais susijusiais su patirtu smurtu. Net 45proc. Lietuvos gyventojų savo artimoje aplinkoje (šeima ir draugai) pažinojo smurtautojus. Norėčiau tikėti, kad šiandien šie skaičiai yra mažesni.

Išmokime gerbti vieni kitus! Ir man atrodo, kad tai yra mūsų kartos interesas nustoti žeminti vieni kitus dėl lyties, nes mes iš tiesų galime kažką pakeisti!

Galbūt kam nors ši informacija pasirodys naudinga ==> http://www.moters-pagalba.lt/smurtas

2012 m. gegužės 1 d., antradienis

Rekomenduoju. Virtuvė.


Vakar manęs laukė antroji gimtadienio dovanos dalis: dvi receptų knygos! Žinau žinau, kad daugelis abejoja mano kulinariniais sugebėjimais ir mano brangusis okupuoja virtuvę kiekvieną kartą pas mus atvykus svečiams, todėl man niekada netenka garbės parodyti ką moku aš, bet ir aš mėgstu gaminti. Nors dabar galvoju, galbūt čia tokia jaunimo mada Paryžiuje - gamina vaikinai! Ir turiu pasakyti, kad ne tokia jau prasta, nes prie vyno taurės merginos visada randa apie ką paplepėti, kol vyrija atlieka kulinarinius ritualus.

Taigi tam, kad nesijausčiau per daug išmesta iš virtuvės, Jis mane apdovanoja kulinariniais žurnalais ir knygomis. Skaitau ir renkuosi - aš, o gamina - jis, vis dėlto reikia išlaikyti šiokią tokią feministinę dvasią namuose.

Kaip bebūtų, šiuos metus Prancūzijoje nuoširdžiai atidaviau maistui ir vynui! Tuo labiau, kad Cuisine et Vins de France visada rekomenduoja vyną, kuris labiausiai tinka su kiekvienu receptu. O ir man kažkaip įdomiau laiką leisti virtuvėje, nei kad kažkur kitur, kad ir kaip baisiai tai kažkam skambėtų.

Iš tiesų jei mokate prancūzų kalbą, būtinai pavartykite šį žurnalą ar bent jau palandžiokite po jų puslapį, kuriame taip pat daugybė nuostabių idėjų!


Bučkis! Indrė