Kiek mes turime istorijų iš fotosesijų su mamų batais, kurie kartais net būdavo per dideli, ar staipymosi prieš veidrodį su taip pat per didelėmis suknelėmis, kiek lūpdažių, akių pieštukų ar nagų lakų buvo sugadinta bandant užaugti.
Bet žinote, iš viso to, šiandien išliko vienas jausmas, kurį labai sunku apibūdinti. Pojūtis. Neišpildytos vaikystės svajonės atrodyti kaip mama, nes ji visada atrodė pati gražiausia moteris pasaulyje, kuri visada žino kaip atrodyti geriausiai.
Ir todėl mano brangi draugė, tikiu, dievina aukštakulnius, nes jos mama juos visada nešiojo ir todėl kažkur giliai mano pasąmonėje yra svajonė apie vienus tokius batus, nes kai mano mama buvo dvidešimties ji nešiojo tokius pačius. Ir aš jų vis dar ieškau...
Bučkis!
Indrė
Bučkis!
Indrė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą