Cadavrekski

Muzika, muzika ir dar kartą muzika. Žinau, kad dauguma aplinkinių mane laiko visiška melomano priešingybe. Nesiginčysiu, muzikai esu bjauriai išranki ir koncertai, kuriuose žodžiai pradingsta būgnu mušime ar gitaros čirpinime, manęs labai jau daug nežavi.

Kaip bebūtų penktadienio vakaras prasidėjo nuo koncerto devynių kvadratinių metrų rūsyje, kuris savo pavadinime su pasididžiavimu yra pabrėžęs kabaretas. Ne man suprasti, ne man ir teisti. Iš tiesų tai viskas yra gerai ir netgi pagirtina už bet kokias sąlygas jaunoms grupėms rengti koncertus ne tik tėvų garaže, bet kadangi priklausau žmonių kategorijai, kurie kankinasi nuo klaustrofobijos, koncerte nesugebėjau išbūti iki galo. Galvoje į visas puses blaškėsi mintis, o kas jeigu dabar kiltų gaisras, mes žūtume!

O pats koncertas?

Džiaugiuosi, kad bent jau pagrindinį atlikėją ir gitaristą esu girdėjusi ne tokioje oficialioje aplinkoje ir iš karto žinojau, kad gali būti geriau. Nekritikuoju, tik jau kaip minėjau būgnų man buvo per daug, o dar mintis apie žūtį, taip ir mušėsi jie iš kairės į dešinę dviese mano galvoje.

Didžiausia mano kritika vis dėl to su visa meile atiduodama bosisto stiliukui! Aš visada stengiuosi tikėti, kad tavo išvaizda atspindi tavo vidų, o treningiukai ir maikikė, gyvenime nemačiusi lygintuvo, priminė labiau atsikėliau ir atėjau. Svarbiausia bent jau, kad atėjo, o tai dar koncerto nebūtų buvę. Įžvelkime šviesiąją pusę.

Ir vis dėlto žavuoliai jie, nors aš ir pasiklydau tarp jų įvairiausių projektų-projektėlių (čia kol rašiau šį įrašą), bet paklausyti jų verta tiems, kurie mėgsta lengvą, tokią neįpareigojančia muziką, ramiems vakarams ir na gerai...vokalisto balsas toks sodriai vyriškas su cinkeliu.

Gaila, kad jie dar neturi pasiūlyti daugiau įrašų, bet bent jau porą.

Paklausykite patys!