2012 m. balandžio 17 d., antradienis

Popfilosofija. Tekstai.

Kažkada labai seniai nesėkmingai bandžiau tapti meno žmogumi, ieškojau savęs poezijoje, muzikoje, net į teatrą susiruošus buvau (ir vos nenumiriau iš gėdos sutikusi ten pažįstamą...o tu čia ką veiki? Aaaaa....). Ne visi tikriausiai tuos klaidžiojimus žino, ne visiems ir būtina žinoti, o ir menininkė iš manęs nevykus. Nors turiu pastebėti, kad vieną dieną užtikau savo poezinį šedevrą be vardo ir be pavadinimo kažkokiam forume apie automobilius. Štai koks įvertinimas!

Kodėl aš čia taip apie tą meną? Nes per facebook'ą patekau į www.pravda.lt ir akyse raibuliuoti pradėjo nuo visų sričių naujokų, propaguojančių kultūrinius aukso gabalus ir pagalvojau, kodėl manęs ten nėra? Na kodėl? Aš juk net turėjau puikų planą kaip patekti į kiną, kurio centre buvo vienas toks operatorius (kodėl operatorius, o ne režisierius? Todėl, kad jis laiko kamerą, o ką kamerą filmuoja, tą visi po to ir žino ir autografų prašo). Taip buvau kažkada veikli mergina.

Bet iš tiesų nėra jau taip blogai kaip viskas atrodo, nes toj pravdoj užtat su kaupu talentų ir veiklių žmonių, kurie nebijo parodyti ką moką. Baimė jau toks subtilus dalykus, kuris labai daug kam pakiša koją parodyti ką moka iki mirties, bet būna ir taip, kad tie, kuriems jos trūksta parodo per daug, tokių ypatingai daug visokiose 2 minutės šlovės...

Iš tikro šis įrašas labai daug esmės neturi, gal tai net labiau vidinis dialogas su savimi. Aš šiandien labiau domiuosi tekstais ir mąstau, kas juos padaro skaitomus ir teigiamai vertinamus? Lyg skaitai juos ir galvoji, kad ir pats taip rašai/parašytum, o kartais prikausto idėja, pagrindinė mintis arba taip ir lieki nesupratęs apie ką. Kai kurie tekstai primena lietuvių kalbos pamokas ir tobulai literatūriškai sudėliotas struktūras, kurios iki skausmo atkartoja dviejų pamokų rašinėlius, o kiti tikriausiai patys pasiklysta savo asmeninėse schemose. 

Žodžiu, ačiū, kad skaitėte, jūs ką tik papildėte mano lankomumo sąrašą ir reitingus, o patys iš to nieko negavote. Daug tokios ir literatūros pas mus, tik, kad už ją dar ir mokėt kartais reikia. 

Bučkis! Indrė


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą